Babilonas

Guliu sau ant daugiaukščio namo stogo. Žiūriu į žydrą baseiną ir dulkėtus namus aplinkui. Jausmas lyg būčiau filmo herojus. Jausmas nepakartojamas.

Sunku patikėti, kad dabar lapkritis. Kad namie sninga ir šalta. Čia kepina saulė ir temperatūra virš 30°C.

Žmonės labai draugiški ir paslaugūs. Neįtikėtina, bet visai nėra surūgusių veidų. Net filipiniečiai, pakistaniečiai ir kiti atvykę dirbti iš svetur šypsosi. Dar nesutikau nieko kas būtų paniuręs. Bet ne, vieną sutikau. Sumuštinių pardavėją iš Uzbekistano, jam čia nepatinka, nes išleidžia viską ką uždirba.

Tačiau mano kalbinti žmonės iš PAR, Šveicarijos, UK, Australijos,  Naujosios Zelandijos, Filipinų labai patenkinti ir nė neketina grįžti namo.Patenkinti tvarka, klimatu,  valdymu, paslaugomis, net mokesčiais.

Man pačiam miestas palieka ypatingą įspūdį, prieš akis iškyla Babilonas, kur susimaišiusios visos pasaulio kultūros. Viskas knibždėte knibžda. Visi vartoja, perka. Kiekiai milžiniški. Supermarketų vežimėliai lūžte lūžta. Maisto kainos gerokai didesnės nei Lietuvoj, drabužiai irgi. Elektronika pigesnė, telefonai. Pasirinkimas prekių irgi didesnis.

Visi kalba angliškai. Niekam nekliūna mano broken English,  visi suptanta, kad ne native speakeris ir nedaro problemos.

Viduje labai aiški įžvalga, tam kad Lietuva taptų globali reikia, kad būtume dvikalbiai. Kad antra pagrindinė kalba būtų anglų. Ir ne namie ar "how do you do" lygmenyje, o visų viešųjų paslaugų pasiekime, valstybiniame ir privačiame sektoriuje.

Dar Dubajus man priminė Marso koloniją,  kur žmonės negali išeiti į išorę, kur slepiasi po žeme ir pastatuose, kur sudarytos klimato sąlygos funkcionuoti mūsų organizmams, 20° C švarus oras kai lauke 50°C ir smėlis. Vietiniai vaikšto baltai apsirėdę, ir suaugę ir vaikai. Labai tiesūs ir savimi pasitikintys. Tokie tat įspūdžiai iš Babilono kosminės kolonijos.