Pranešimai

Rodomi įrašai nuo kovas, 2022

Kodėl mes nevalgome gandrų

Vaizdas
Pirmąją Kalėdų dieną guliu ir kamuoja egzistenciniai klausimai. Juk apie mūsų išmintį daugiau pasako keliami klausimai, o ne neva tai turimi atsakymai. Ėmiau ieškoti atsakymo Pasaulio šiūkšlyne, pavadinimu Internetas. Ko tik ten neradau. Ir čia net ne darknete. Taigi sako, kad gandro kiaušiniai yra labai geras baltymų šaltinis, tačiau daugely šalių nelegalu juos valgyti. Kad gandriena buvo valgoma senovės Egipte ir viduramžių puotų metu.  Yra kažkokios taisyklės, kad nevalgome grifų, bezdžionių, šikšnosparnių (nu bent jau ne visi), žuvėdrų ir tt O iš tikrųjų, tokios taisyklės yra: "Iš paukščių bjaurėkitės šiais - jų nevalgykite.... erelis, grifas, juodasis grifas; kiškis, erelis rėksnys, varnėnas, strutis, nakties paukštis, jūrinė kregždė; visų rūšių vanagai; mažoji pelėda, kormoranas, didžioji pelėda; baltoji pelėda, pelikanas, strazdas; eršketas, visų rūšių garniai, dudukas ir šikšnosparnis." ( Leviticus  11:13-19)

Istorijos pamokos

Perklausiau 2019 m  interviu  su istorinių romanų autoriumi Marku Soloninu apie antrą pasaulinį karą. Jo versija kodėl buvo tokia eiga, tokie dideli sovietų nuostoliai. Nevalingai prisiminiau į Jungtinę Karalystę pabėgusio GRU agento Viktoro Suvorovo knygas. Ir viena jų apie Maršalą Žukovą ir apskritai pasirengimą karui bei jo analizes ir armijų palyginimus bei startines priešininkų pozicijas, ginkluotės kiekius abiejose pusėse, bendrą pasirengimą. Knyga tikrai ilga nors tikrai suskaitė labai skaniai. Tiems kas neskaitys yra lengvas spoileris. Pasirengimą karui, tiksliau pusės stiprumą ir pasirengimą parodo jo sąjungininkai.

90tieji sugrįžo

Penktadienį pastebėjau, kad radija groja devynyniasdešimtųjų stiliaus muziką. Nauji koveriai su nusempluotais  kūriniais . Nuotaikos panašios, na tiek kiek prisimenu tuos laikus. Rusų verslinkas Rybakovas bando tai pateikti kaip glimybių laiką kai atsiranda vietos naujam verslui. Bandant ieškoti pozityvo, aš ir matyčiau visa tai kaip progą susi koncentruoti ir pastatyti stiprią valstybę. Pasigirsta balsų, kad turetume sekti Izraelio pavyzdžiu. Stipriai apsiginkluoti, kaip ir pastarieji gyventant apsuptiems išorės grėsmių. Pozityvu, kad dingsta vietiniai nesutarimai, nebesvarbu kas skiepytas kas ne. Į antrą planą nueina sotūs savęs atradimo klausimai. Dingsta saugumo iliuzija.  Dar vienas kitas paklausia, o kur gi kovydas? Man tai skamba panašiai kaip per laidotuves kas nors vaikščiotų ir stebėtūsi kodėl demesio centre velionis o ne pandemija. Pabaigai per televiziją kalba vienos šalies vadovas iš gėlių vazono.