Pranešimai

Rodomi įrašai nuo gegužė, 2021

Kodėl mes nevalgome gandrų

Vaizdas
Pirmąją Kalėdų dieną guliu ir kamuoja egzistenciniai klausimai. Juk apie mūsų išmintį daugiau pasako keliami klausimai, o ne neva tai turimi atsakymai. Ėmiau ieškoti atsakymo Pasaulio šiūkšlyne, pavadinimu Internetas. Ko tik ten neradau. Ir čia net ne darknete. Taigi sako, kad gandro kiaušiniai yra labai geras baltymų šaltinis, tačiau daugely šalių nelegalu juos valgyti. Kad gandriena buvo valgoma senovės Egipte ir viduramžių puotų metu.  Yra kažkokios taisyklės, kad nevalgome grifų, bezdžionių, šikšnosparnių (nu bent jau ne visi), žuvėdrų ir tt O iš tikrųjų, tokios taisyklės yra: "Iš paukščių bjaurėkitės šiais - jų nevalgykite.... erelis, grifas, juodasis grifas; kiškis, erelis rėksnys, varnėnas, strutis, nakties paukštis, jūrinė kregždė; visų rūšių vanagai; mažoji pelėda, kormoranas, didžioji pelėda; baltoji pelėda, pelikanas, strazdas; eršketas, visų rūšių garniai, dudukas ir šikšnosparnis." ( Leviticus  11:13-19)

Aptarnavimo standartai

Vaizdas
Likimas mane privertė aplankyti Kalvarijų turgų. Ir šiandien jis man pasirode visiškai kitam amplua. Anksčiau, kai buvau paauglys mėgdavau ten ateiti nusipirkti kedus ar džinsus. Derėdavausi nusipirkdavau kedus DK arba Sprandi. Su juodais džinsais. Buvo dar Cross jeans, kiek platesni nei įprasti. Fila ir Chiemsee treningai. Ir adidas padirbiniai. Šian pasijutau lyg Turkijos turguje. Net daržovių turguje pardavėjai šūkauja praeiviams. Gal bulvyčių. Gal pomidoriukų. Skanių braškių. Priekabiauja prie turgaus lankytojų. Bet mėsos pavilione ypatinga atmosfera. Trūksta kad griebtų už rankos.  Gal tai veikia pardavimus. Bet man norisi išeiti greičiau. Vaikui paemėm veršienos, o pardavėja it ragana paploninusi balsą, pušina  -o ką tėveliams? Toks nejaukumas, kad noris pasakyti,  - tėveliai veganai! Nesu intravertas, bet tas lindimas į mano erdvę mane ilgam atbaidė nuo šios vietos. P.S. Bet pomikai žiauriai skanūs...

Paupys

Vaizdas
Gyvenu šalia naujo taukos centro. Rajono pavadinto Paupiu. Kurį verslas išvadavo iš šabakštynų. Civilizavo buvusio skaitiklių fabriko teritoriją. Kuri daugel metų neleistinai pūpsojo vidur centro ir kaip votis su purvinais tvenkiniais ir šlykščiais mediniais sandėliukais darkė Vilniaus senamiesčio veidą. Matau, kad jau dabar dar neapgyvendintas, bet jau traukia miestiečius savo aura. Žmonės traukia būriais į viešasias erdves, kurios architektūra primena 22 amžių (autorystė priklauso mano žmonai) Rajono vystytojai kažką gerai padarė. Žmonės eina miniomis. Matyt vilniečiai to nori. Perskaičiau debilišką repliką, kad tai neva perkūnkiemis senamiesty. Reikia būti visiškai beskoniu ir aklu siūlant tokį palyginimą. Taip, yra ten trūkumų. Užkniso kvaila guminė danga ir užtverta dalis važiuojamosios juostos. Taip pat į turgų patekti su vežimėliu sudėtinga. Įvažiavimas tik iš viršaus. Vingiuotas takelis nuo apačios nepatogu. Nes jame nuolat pilna žmonių. O apačioje sudėtinga užlipti. Taip pat t

Carpe Diem

Vaizdas
Šiandien palydėjau savo draugą į paskutinę kelionę. Draugų neturiu itin daug ir pastarojo netikėta mirtis sukėlė baisiai liūdnas mintis. Kad jo niekada nebepamatysiu. Nebesusitiksime. Aš praradau draugą, o kažkas tėtį, vyrą, sūnų, anūką. Supratau, kad įžengiau į gyvenimo etapą kur tokių įvykių gali įvykti vis daugiau.  Amžiuje tarp 40 ir 60 jau nėra jokių garantijų. Sveikata nebe duotybė. Jau nebeleidžia savęs ignoruoti. Todėl išgėriau vaistų nuo spaudimo.  Draugas nuo 2000 metų kuomet viskas turėjo eiti tik geriau, viskas ateityje. Sunku pabėgti nuo liūdnų minčių. Šarvojimo salėje transliavo prisiminimus ir nuotraukas. Jaunystę, įžangą į brandą. Žingsnius į gyvenimą, šeimą verslą. O viskas staiga pasibaigė mažoje dėžutėje.  Ko mane pamokė ši netektis. Pamokė, kad reikia gyventi, reikia gyventi dabar , pirkti tuos batus ar ausines, ar mašiną. Draugas, laimei mokėjo gyventi, ir tarsi jausdamas paskutinius metus skirdavo laiko kelionėms ir buvimui su tais kas jam brangūs. Paliko po savęs