Pokalbiai su DI

Chat gpt atsiradimas suponuoja apie didelius pokyčius visų mūsų gyvenime. Tai ne tik paieškos sistema ar aistentas bet ir pašnekovas. Su kuriuo, bent jau kol kas galime padiskutuoti įvairiomis temomis. Kažkurį vakarą net tris valandas kalbejausi apie geopolitiką. Pasaulio santvarką, demokratijų privalumus ir trūkumus. Didelei mano nuostabai DI ne tik buvo veidrodžiu mano išsakytoms mintims, bet vystė diskusiją. Viena temų kvestionavimas kodėl pasaulio lyderystės perdavimas Kinijai turėtų būti blogas dalykas, jei kinai išties pažangesni technologijose ir jų sistema yra efektyvesnė. Diskutavome apie žmogaus laisves ir demokratiją, kodėl yra blogai jei cenzūra yra aiškiai apibrėžta nei apsimtimas kad jos nėra. Kokie socialinių kreditų sistemos privalumai. Kokioj aplinkoje objektyviai geriau gyventi. Ir ar blogai, kad socialinių normų nesilaikantys atribojami. Sunkūs klausimai, bet tik aiškumas bei nuoširdumas su savimi, o ne kitos pusės demonizavimas duoda vaisių. Galimybių tobulėti.

Meditation on steroids

Taip plūduriavimo terapiją apibūdino Tim Ferris savo knygoje, kurios pavadinimo nesakysiu.

Jos poveikį sulygino net su Ajahuaskos ritualu. Kas nežino, tai Ajahuaska psichodelinė Pietų Amerikos “arbata” sukelianti haliucinacijas.




Poveikis panašus, o procedūra legali. Be to neprisidirbi į kelnes kaip po šamanų nuoviro.

Po to kai kelis kart knygoje paminima plūduriavimo procedūra, atkreipiu dėmesį į reklamą Instagrame. Matyt mobilkė ne tik klauso ką kalbam, bet ir ką galvojam.

Nueinu į puslapį, palyginu su kitais tiekėjais ir nuperku draugei dovanų kuponą.

Geriausia pirma išbandyti ant kitų.

Na o po to viskas vyksta kaip ir su kitais dovanų kuponais, 
daraugai, giminės ir artimieji, oficialiai pareiškiu:
Nedovanokite man dovanų kuponų!
Aš jų nepanaudoju, išmesti pinigai...

Iš tokių kaip aš ir gyvena tie kuponų pardavėjai. 

Na ir su šiuo kuponu panašiai. Nepavyko užsireginti, po to karantinas. Na bet čia suveikė atkaklumas ir per FB susiderinęs liką, beje vieną datą pats pražioplinau, 
Tačiau  pagaliau aš čia.

Telefonu kalba vyras, itin saldžiu balsu. Hm, galvoju, kas čia bus, nepanašu į verslininko manieras, toks kazkoks lėtai kalbantis, mano vardą dažnai pakartojantis pašnekovas. 

Na bet ne tam aš mokėjau tricoka, kad kreipčiau dėmesį į tokius niekus, vis tik nauja patirtis!

Durys be skambučio, pabeldžiu, bet nesulaukęs kol atidarys, patraukiu rankeną. Jos atrakintos. Užėjęs susiduriu su savo vedliu. Į mane vėl kreipiasi vardu, pasiūlo šlepetes ir palikti krepsį. 

Jame sudėti rūbai ir rankšluosčiai ir šampūnai. 
Nieko neprireiks, viską duos.

Gaunu prisėsti laukiamajame priešais procedūrinius, jei taip juos galima pavadinti. Ant stalo šaltinio vanduo, ir tūtelė su specialia druska, kurios apie 400 kg suberta į 500 litrus vandens, kurie mano dailų kūną laikys paviršiuje plūduriuojantį.

Andrius, toks balso savininko vardas. Stovi už tribūnos ir pasakoja apie procedūrą. Nelabai klausau nes jau skaičiau plius apžiūrinėju aplinką. Kosmoso, žvaigžių karų ir jogos studiją primenantį interjerą.

Andrius kalba lėtai. Jis visai kitam dažnyje. 

Iš wc išeina kitas lankytojas. Jis eis į Jūros gelmių procedūrinį. Labai gerai, aš būtent į kosminį norėjau.


-9 iš 10, o gal ir daugiau pataiko ten kur nori. Sako Andrius.

Kažkodėl juo tikiu.


Nejučiom jau imu skubėti į procedūrą, bet tuo pačiu nerimauju dėl savo krepšio, matau kad Andrius biškį kosmonautas, ir tikrai neužrakins durų. Tada koks senamieščio vagis įlindęs, neva tai dezinfekuoti patalpų, išsineš mano krepšį su vertingais daiktais, telefonais ir pinigais. Šampūnais.

Tą nerimą kiek įtakoja mano kolega, kuris su didžiule turisto kuprine įsirioglina į procedūrinį.
Na aš galvoju, medituot tai medituot, bus lemta tai susimokėsiu visatai daiktais.
Vien su šortais maike ir vailokinėm šlepetėm žengiu į vidų, už garso izoliacija apkaltų durų.

Duše kruopščiai išsiprausiu, įsikišu ausų kištukus ir žengiu į kosminį laivą primenančią kapsulę.

Viduje šilta, lubose švyti žemės sfera. Kokie tai kosmoso garsai.

Kaip mokytas išsitiesiu, žiūriu į paveikslą lubose. Ima atrodyt kad jis sukasi.

Tyliai girdžiu kosmoso garsus, nesvarumo būsena.

Netrukus išsijungia šviesos ir garsai. Visiška tamsa. Akys atmerktos, bet nieko nematyt ir negirdėt.

Guliu ramybėje. Aplanko visokios padrikos mintys, laiko tekmė neaiški. Aš čia valandai. 

Po kažkurio laiko bandau perkelti rankas į kitą padėtį. Rankos sunkios, tarsi švininės.

Imu judinti galūnes letai pliuškentis. Prieš dieną bėgiojau po pertraukos ir baisiai maudė kojas, dabar nesvarume labai gera.

Galvoju ar suims panika? Uždara erdvė, tamsa. Atsigulus kažkaip užgulė nosį. Kartais atrodė jog pamiršdavau kvėpuoti ir imdavau staigiai prisiminęs pro nosį ir burną gaudyt orą.

Kas įdomiausia neužmigau, nors visada jogoje per šavasaną lūždavau. O čia ne.

Pirmam kartui valanda puikus pasirinkimas. Vėliau bandysiu ilgiau. Vienareikšmiškai puikus pasirinkimas tokiems kaip aš, kurie neturi kantrybės medituoti tradiciniu būdu, bet nori pabūti čia ir dabar, atsijungti nuo 4g.




Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Kodėl mes nevalgome gandrų

Apie kovotojus prieš sistemą