alterego.lt

Netyčia perskaičiau straipsnį apie moterišką vidutinio amžiaus krizę. Neįtikėtina, bet perskaičiau iki galo. Moteris rašo kaip buvo sėkminga business woman, turėjo dvi geras karjeras, vienu metu. Važinėjo brangiu automobiliu, du vaikai. Vyras. Bet tuo pačiu metu psichologinės problemos, psichologai, joga ir t.t. Tada ji nusprendžia, kad reikia viską mesti. Išsiskiria. Nutraukia darbus ir ima smaukytis po pasaulį. Degina santaupas, keliauja, atsitiktinis seksas ir daug bobiškos filosofijos. Nuotraukos pusnuogės su saksofonu. Kaip pati sako atsiduria pačiam dugne, po kurio vėl ima užsiimti tuo pačiu, jai patinka toks pats maistas, darbas ir vyrų tipas. Iš esmės niekas nepasikeite. Nu nepaisant, kad aplinkiniams supiso gyvenimo tarpą, sorry neparinkau kito žodžio. Tai vat ta durnė straipsnio pabaigoje vėl savo komforto zonoje, ta prasme ir vėl pasimetusi. Karoče, merginos, eikit atostogų į šiltus kraštus ar panašiai.

Visai neseniai lankiausi Švedijoje, labai nustebino klimatas. Stereotipiškai maniau, kad šiaurės šalys skendi tamsoje, žmonės depresuoja ir jose galima gyventi tik dėl pinigų. Ir še tau, nusileidžiu Skavskoje, o akis spigina saulė. Vilniuje savaitėmis ji neišlysdavo iš po debesų. Tuomet nevalingai pasitikrinau telefono programėlę ir nustebau, tuo metu kai Stokholme spigina saulė Vilnius pilkas. Atsidarau Oslą, ir ten saulėta. Pasikliauti gyventojų atsiliepimais sudėtinga, jiems visuomet šalta ir mažai saulės, todėl mėginu gūglinti. Dėl šaltinių nesu tikras, bet vaizdelis nekoks. Tinklapyje  https://www.currentresults.com/Weather/Europe/Cities/sunshine-annual-average.php galima panaršyti po miestus ir sostines ir palyginti kas gauna daugiau saulės valandų: Mūsų mylimo Vilniaus rezultatai: Nagi lyginu jį su Stokholmu: Nekažką, 233 valandomis mažiau, tai labai apytiksliai 19,4 saulėtų dienų. Na galvoju, norvegai tai tikrai gaus į kailį. O ou,

Jau trečią savaitę leidžiam laiką tropikuose. Baigiam aklimatizuotis ir įprasti prie žaliuojančių palmių ir vešlios augmenijos. Temperatūra svyruoja apie 20 laipsnių. Tai 26 tai 18°C. Su liūdesiu turiu konstatuoti, kad ta diena kai čia "nėra oro", yra žymiai šviesesnė nei šilčiausia diena, mano mylimam Vilniuje. Žmonės čia mažiau stresuoja, nėra daug susiraukusių ar piktų veidų. Galiu suprasti, dalis turistai ir pensininkai, kiti Kanarų gyventojai. Per čia praleistą laiką susipažinome su lenku Jaceku iš Vroclavo, jis čia gyvena jau 3 metai, vaikai eina į mokyklą, jiedu su žmona dirba interjero dizaineriais online, užsakovai Lenkijoje. Darbo daug. Jacekas lieknas, linksmas, šiek tiek įkaušęs, nepasakysi, kad jam 50. Labai džiaugiasi, kad kalbu lenkiškai. Mielai dalinasi informacija, rekomenduoja atsidaryti įmonę, susigrąžino 90% sumokėtų mokesčių. Kita pažintis, Laura su 3 vaikais, jau 10 metų viena koja Tenerifėje kita LT. Vaikas lanko British School, labai patenkintas,

Žiūriu paklaikusiom nuo nieko neveikimo akimis į tėliką. Rodo sveikinimo koncertą, vedėja man kelia šypsena. Ši eilėmis kalbanti moteris, lyg ir visai neseniai papuolė kelių patruliams siūlydama kyšį. Dar pamenu to pokalbio detales, todėl ta jos šypsenėlė kelia dvejopus jausmus. Taip ir vartyčiausi jei ne viena daina. Ekrane pasirodo "Duokim garo" vedėja ir visa TV studija. Vedėja kartu su tūlu Šiškausku atlieka kažkokią poklaikę ir visiškai neįsimenamą dainą. Už stalo linguoja svečiai, šalia sėdi vedėjas, kuris tai užsiaugina tai nusiskuta barzdą,  kaskart sukeldamas man įtarimų, kad tai du skirtingi žmonės. Visa šita keista užstalė linguoja, keista nes stalas tuščias. Kas per durnystė sėdėti ant suolų prie tuščių stalų? Tai ta neopagonių chebra, virš stalo išsitraukia kažkokią pilką kojinę ir visi paeiliui kiša į ją rankas. Tada pagavau nusšvitimą, čia gi tokia tradicija dėti kalėdines dovanas į kojinę! Bet kas ją sugalvojo ir kaip atstumiančiai atrodo ta kojinė virš s

Ši skandalinga mintis man gimė po bendravimo su draugu, kuris jau virš metų yra įsikūręs pietų Italijoje. Bičiulis iškeitė jaukų lietuvišką klimatą ir šiltą bendravimą į atšiaurų, nelygų ir vėjuotą kraštą su emocingais žmonėmis. Gruodis pietų Italijoje ​Smagu klausytis jo pasakojimų, apie gyvenimą mažame miestelyje, kur kas vakarą žmonės eina į miestą, geria vyną, bendrauja, linksminasi su draugais. Gyventojų išradingumas įkvepia, jie susigalvoja įvairiausių švenčių ir pramogų.  Vaizdas nuo greitkelio Gyvenimas čia ramus, linksmas ir streso mažai, visuomenė labiau atsipalaidavusi ir iš išorės atrodo laiminga. Kur gi nebus laiminga, žiemą nėra šildymo sąskaitų. Tai nereiškia, kad butuose labai šilta, temperatūra namie gali nukristi iki 14 laipsnių Celsijaus. Italai į tai atsako šiltesniais megztiniais ir kitomi

Šiandien kilo nebloga mintis. Pamaniau, jog labai gudrus sprendimas yra rinktis "neturtingų žmonių" parduotuves savo apsipirkimams. Toks tikrai gudrus žingsnis. Įsivaizduokit, perki tuos pačius produktus, o moki mažiau. Kaip įvyksta toks stebuklas? Yra tokių vietų, tokių prekybos taškų, kurie visa savo esybe sako. Neturtingas žmogau, ateik pas mus. Pas mus pigu, žiūrėk kokios prastos mūsų etiketės. Tik pažiūrėk, koks menkas pasirinkimas pas mus. Mes specialiai samdėmės rytų Ukrainos dizainerius, kad subjaurotų mums pakuotes. Kad neduok Die, tu nepagalvotum, kad šita prekė galėtų būti brangi ir kokybiška. Labai svarbu, kad prekę imtų tas kam ji skirta. Šiukštu neimtų kitos klasės vartotojas. Todėl tas visiškai toks pat 82% riebumo sviestas bus su tokia ryškia ir šlykščia etikete, kurioje atvaizduota juodos duonos riekė, neįtikėtino atgrąsumo logotipas, rėkte rėkiantis - ŽIŪRĖK, MANE PERKA VARGŠAS!!! Todėl "normalūs" žmonęs neperka, slepia pirkinių maiše

Kodėl tavo problemos niekam neįdomios