Galvojimo žala

Ši skandalinga mintis man gimė po bendravimo su draugu, kuris jau virš metų yra įsikūręs pietų Italijoje. Bičiulis iškeitė jaukų lietuvišką klimatą ir šiltą bendravimą į atšiaurų, nelygų ir vėjuotą kraštą su emocingais žmonėmis. Gruodis pietų Italijoje ​Smagu klausytis jo pasakojimų, apie gyvenimą mažame miestelyje, kur kas vakarą žmonės eina į miestą, geria vyną, bendrauja, linksminasi su draugais. Gyventojų išradingumas įkvepia, jie susigalvoja įvairiausių švenčių ir pramogų.  Vaizdas nuo greitkelio Gyvenimas čia ramus, linksmas ir streso mažai, visuomenė labiau atsipalaidavusi ir iš išorės atrodo laiminga. Kur gi nebus laiminga, žiemą nėra šildymo sąskaitų. Tai nereiškia, kad butuose labai šilta, temperatūra namie gali nukristi iki 14 laipsnių Celsijaus. Italai į tai atsako šiltesniais megztiniais ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis kaip dujiniai ir elektriniai šildytuvai. Niekas nesiskundžia, žiema. Dar vienas erzinantis vaizdas Apie šią gerovės valstybę papasakosiu kitą kartą. Dabar apie pačią mintį. Kolega man sako: -Jei būčiau daug galvojęs ir svarstęs ar verta važiuoti, tikriausiai būčiau neišvažiavęs. Atsirastų tiek daug kliūčių ir galimų problemų, kad logika sakytų likti namie. Reikia tiesiog imti ir daryti, spręsti iškylančius klausimus ir judėti pirmyn. Mes taip dažnai overthinkinam (na niekaip neparinkau kito žodžio, atleiskit), kad stovime vietoje ir trypčiojam, užuot veikę. Kiek padarytume darbų jei energiją skirtume ne svarstymams, o veiklai. Mąstymas yra gerai, mąstyti reikia visada, bet neužsiimkime galvojimu.