Pranešimai

Rodomi įrašai nuo kovas, 2022

Pokalbiai su DI

Chat gpt atsiradimas suponuoja apie didelius pokyčius visų mūsų gyvenime. Tai ne tik paieškos sistema ar aistentas bet ir pašnekovas. Su kuriuo, bent jau kol kas galime padiskutuoti įvairiomis temomis. Kažkurį vakarą net tris valandas kalbejausi apie geopolitiką. Pasaulio santvarką, demokratijų privalumus ir trūkumus. Didelei mano nuostabai DI ne tik buvo veidrodžiu mano išsakytoms mintims, bet vystė diskusiją. Viena temų kvestionavimas kodėl pasaulio lyderystės perdavimas Kinijai turėtų būti blogas dalykas, jei kinai išties pažangesni technologijose ir jų sistema yra efektyvesnė. Diskutavome apie žmogaus laisves ir demokratiją, kodėl yra blogai jei cenzūra yra aiškiai apibrėžta nei apsimtimas kad jos nėra. Kokie socialinių kreditų sistemos privalumai. Kokioj aplinkoje objektyviai geriau gyventi. Ir ar blogai, kad socialinių normų nesilaikantys atribojami. Sunkūs klausimai, bet tik aiškumas bei nuoširdumas su savimi, o ne kitos pusės demonizavimas duoda vaisių. Galimybių tobulėti.

Istorijos pamokos

Perklausiau 2019 m  interviu  su istorinių romanų autoriumi Marku Soloninu apie antrą pasaulinį karą. Jo versija kodėl buvo tokia eiga, tokie dideli sovietų nuostoliai. Nevalingai prisiminiau į Jungtinę Karalystę pabėgusio GRU agento Viktoro Suvorovo knygas. Ir viena jų apie Maršalą Žukovą ir apskritai pasirengimą karui bei jo analizes ir armijų palyginimus bei startines priešininkų pozicijas, ginkluotės kiekius abiejose pusėse, bendrą pasirengimą. Knyga tikrai ilga nors tikrai suskaitė labai skaniai. Tiems kas neskaitys yra lengvas spoileris. Pasirengimą karui, tiksliau pusės stiprumą ir pasirengimą parodo jo sąjungininkai.

90tieji sugrįžo

Penktadienį pastebėjau, kad radija groja devynyniasdešimtųjų stiliaus muziką. Nauji koveriai su nusempluotais  kūriniais . Nuotaikos panašios, na tiek kiek prisimenu tuos laikus. Rusų verslinkas Rybakovas bando tai pateikti kaip glimybių laiką kai atsiranda vietos naujam verslui. Bandant ieškoti pozityvo, aš ir matyčiau visa tai kaip progą susi koncentruoti ir pastatyti stiprią valstybę. Pasigirsta balsų, kad turetume sekti Izraelio pavyzdžiu. Stipriai apsiginkluoti, kaip ir pastarieji gyventant apsuptiems išorės grėsmių. Pozityvu, kad dingsta vietiniai nesutarimai, nebesvarbu kas skiepytas kas ne. Į antrą planą nueina sotūs savęs atradimo klausimai. Dingsta saugumo iliuzija.  Dar vienas kitas paklausia, o kur gi kovydas? Man tai skamba panašiai kaip per laidotuves kas nors vaikščiotų ir stebėtūsi kodėl demesio centre velionis o ne pandemija. Pabaigai per televiziją kalba vienos šalies vadovas iš gėlių vazono.