Visi bemaž jau apsipranta su realybe.
Bemaž nuskambėjo kiek per drąsiai. Kai kas jau apsipranta su realybe.
Vieni baigia išparduoti kaukių, testerių ir dezinfekcinio likučius. Kiti viską neigia, viruso nėra, arba jei yra tai jis nepavojingas, arba čia ne virusas, o 5 G kažkas. Įkyriai ragina "
Atsibusti", kad ir ką tai galėtų reikšti.
Kiti kas 5 minutes postina į grūpsą kraupias naujienas. Tiek užsikrėtė, tiek susirgo, imunitetas įgyjamas, imuniteto nėra. Piktinasi, kad nieks nesilaiko karantino, visi be kaukių, o šitie eina trise. Aršiai komentuoja,
ko ten tau eit, pabūt namie negali? Nepilietiškas, sušaudyt.
Labai gerai pastebėjo bičiulis Liutauras. Situacija yra tokia:
NIEKAS TAU NEPADĖS (vakcnos,gydymo, vaistų nėra, apsisaugojimo priemonės nepadeda)
Niekas nežino nieko, nėra lyderio. Yra kokia tai informacijos makalynė. Virusas kaip ir natūraliai atsiradęs, sako žurnalas NATURE. Konspirologai atkerta -Feikas, tie mokslininkai gauna visokių babkių iš Kitajaus ir šiaip yra leftistai.
Dabar tikrai turės darbo sociologai ir psichologai. Labai įdomu stebėti mases ir individus. Kurie šturmuoja parduotuves ir interneto portalus. Net ruošiasi šturmuoti mobiliojo ryšio antenas.
Žmogus linkęs labiau patikėti pasauliniu samokslu nei tai kad susidūrė su nekontroliuojamu ir nežinomu reiškiniu. Mūsų net vidus nori netikėti kad tas virusas pavojingas. O paradoksas tame, tam kad pamatytume jis turėtu labai stipriai išplisti, iki tokių ribų, kad daug kam nebepadėsi.
Toks Šriodingerio virusas, ir yra ir nėra. Įdomu ar maro laikotarpiu žmonės taip pat neigdavo?
Tai yra tikėjimo dalykas. Vieni tiki sąmokslu. Kiti apribojimais. Yra tokių kurie netiki nei tuo nei tuo. Ką jiems daryt?
*
Karantinas – specialus laikinas režimas bei su juo susijusios administracinio bei sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio infekcinių ligų, kuriomis gali užsikrėsti žmonės ar gyvūnai. Karantino metu paprastai identifikuojami individai, kurie gali būti potencialūs užkrato platintojai, ir įvedami judėjimo laisvės arba socialinio kontakto apribojimai. Karantinas trunka pagal ligos pobūdį nustatytą laiką, kol neįsitikinama, kad karantinuoti individai nebekelia grėsmės aplinkinių sveikatai.[1] Pagrindinis karantino tikslas – sulėtinti ligos plitimą, suteikiant laiko sveikatos apsaugos sistemai geriau reaguoti į susidariusią situaciją (izoliuoti ir gydyti užsikrėtusiuosius, platinti vaistus ar vakcinas, informuoti visuomenę) ir galiausiai sustabdyti epidemiją
Komentarai
Rašyti komentarą