Kodėl mes nevalgome gandrų

Vaizdas
Pirmąją Kalėdų dieną guliu ir kamuoja egzistenciniai klausimai. Juk apie mūsų išmintį daugiau pasako keliami klausimai, o ne neva tai turimi atsakymai. Ėmiau ieškoti atsakymo Pasaulio šiūkšlyne, pavadinimu Internetas. Ko tik ten neradau. Ir čia net ne darknete. Taigi sako, kad gandro kiaušiniai yra labai geras baltymų šaltinis, tačiau daugely šalių nelegalu juos valgyti. Kad gandriena buvo valgoma senovės Egipte ir viduramžių puotų metu.  Yra kažkokios taisyklės, kad nevalgome grifų, bezdžionių, šikšnosparnių (nu bent jau ne visi), žuvėdrų ir tt O iš tikrųjų, tokios taisyklės yra: "Iš paukščių bjaurėkitės šiais - jų nevalgykite.... erelis, grifas, juodasis grifas; kiškis, erelis rėksnys, varnėnas, strutis, nakties paukštis, jūrinė kregždė; visų rūšių vanagai; mažoji pelėda, kormoranas, didžioji pelėda; baltoji pelėda, pelikanas, strazdas; eršketas, visų rūšių garniai, dudukas ir šikšnosparnis." ( Leviticus  11:13-19)

Pasivažinėjimas su Abdula


Šiandien taip smagiai šopinomės Ibn Battuta mall, kad praleidome paskutinį traukinį į Rashidyia.
Ibn ar Ibin Battuta, tai toks keliautojas 16-kai mėnesiu iškeliavęs iš Maroko į Meka o grižo po 24 metų apkeliavęs visą 14 amžiaus islamo pasaulį, tapęs vienu didžiausių istorijos keliautojų. Išmaise Šiaurės Afriką, Andaluziją, Anatoliją, Indiją, nukeliavo į Kinija, dar įlindo į Rusiją.

Keliavo su karavanais, taip buvo saugiau,  vietiniai musulmonai priimdavo, pamaitindavo, parekomenduodavo kas dar jį priims ir kur.


Lankėsi Malyje  pas turtingiausią visų laikų žmogų, Mansa Musa, katras valde 2/3 to meto pasaulio aukso atsargų. Pas pastarąjį viešėjo 8 mėnesius, patekti ten reikejo per Sachara, išvykstant pataikė ant maro. Žodžiu, vyras kaip reikalas, išėjo pieno su batonu, o grižo po 24 metų.

Taigi, jo garbei įkurtas milžiniškas prekybos centras, kurio dalys įrengtos kaip tos aplankytos šalys, viduje muziejus su visokiais to meto artefaktais ir žemelapiais ir kitomį idomiom detalėm.

Tai kai nespėjom į traukinį teko kažkaip suktis, kelionė tolima, bet reikia važiuoti, variantų nedaug arba autobusas su persėdimais ir 1,5 val važiavimo, arba taksas 30 minučių ir pluoštas dirhamų.


Autiku nelabai daug noro atsirado, tai sėdom į šalia stoties pasitaikiusį auto. Vyrukas gėrė limonadą, neskubėjo, lengvai atsiraugėdamas ėmėsi darbo, kortos skaitytuvo neturįs, bet kaina sakė bus apie 70-75 dirhamai, man tai tinka, tiek turiu su savim. Sedam i jo SUV Toyota. Skriejam sau naktinėm gatvėm, vaizdai pasakiški, viskas švyti, greitis 140 kmh.

Kažkas parašo whatsapą, jis ramiai perskaito, kažka atrašo, biškį sulėtinęs, iki 120. Nenorėjau jo blaškyti ar pabaidyti, vis tik su šeima važiuoju.

Lekiam mirksim pypsim sau. Skaitiklis sukas it pašeles.

Štai praeina apie 20 minučių, ir mes jau vietoj, ir tikrai, nemelavo - 72 dirhamai, duodu 100, gražos 25 ir dar metaliniais duoda, paimu, po to atiduodu,
-thanks for fast driving!

Biciulis šypsosi, patenkintas.


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Gyvenimiška psichologija

Trampo efektas Vilniaus mero rinkimuose

Apie kovotojus prieš sistemą