Stuktelėjo man 35 metai ir 12 metų darbo jubiliejus. Švyst ir nušvitau, kad mažai beturiu motyvacijos ir reikia išeiti iš komforto zonos į nežinią ir nekomfortą. Kaip tariau taip ir padariau, o kad būtų linksmiau pasidovanojau atostogas.
Praėjo viso labo dvylika valandų. Du su puse filmo. Dveji maitinimai lėktuve. Dveji nusnūdimai ir mes šioje tviskančioje šalyje, o gal Emyrate, net nežinau. Viskas dvelkia prabanga, traukinukas vežantis iki pasų kontrolės prikimštas šviečiančių ekranų. Darbuotojas prie kiekvienų durų mandagiai kviečia lipti vidun.
Gana ilgas laukimas prie pasų, žmones su vaikais leidžia į atskirą juostą. Stovim čia su žmonėmis iš viso pasaulio. Greta švedai, juos gali pažinti iš šviesių plaukų ir riestų nosių, toks įdomus tipažas, tiek vyrai tiek moterys turi šį bruožą, nosis maža, skruostikauliai aštrūs, veidai simpatiški, bet kažkiek primena kaukolę. Dar įstrigo mada akinių kaip pas Johny Deppą, iš kažkokio filmo, Negeliu nupasakoti, akiniai tokie grynai švediški. Kitoje pusėje tamsaus gymio žmonės, bet kalba irgi švediškai.
Beje, lėktuve skridom su savo tautiečiais. Na gal beveik tautiečiais, jie iš broliškos Lenkijos. Kalbėjo garsiai, dažnai vartojo mėgstamą priežodį krwa, kalbino kaimynus angliškai, gerai, kad aš su ausinėmis ir nelabai man jie trukdė, buvau įsitraukęs Heningvėjaus gyvenimą.
Bet labiausiai pralinksmino, kai nespėjus ratams paliesti žemės, mūsų chlopakai ėmė ploti. Gana kukliai skamba 4 vyrukų ovacijos milžiniškame trijų juostų lėktuve. Linksmai pasiploję paliko lėktuvą ir ištirpo minioje.
Tai stovim sau eilėje, kaip ir visi rašom artimiesiems, feisbukuojam ramiai. Verta paminėti, kad dėl kažkokių priežasčių skambinant per Viberį manes negirdi, taip jau buvo kai skambinau bičiuliui dar būdamas Lietuvoje. Veikia skypas, tai gal jis pagelbės. Vėžlio greičiu atropojam iki pasų tikrinimo, o ten, išdidūs, baltais rūbais ir arafatkem (soriukas dar nežinau kaip teisingai vadinas tas apdangalas) pasidabinę barzdočiai. Dirba neskubėdami, besišnekučiuodami. Į mano good eveninig pasako hi, žmonai kažkodėl, as-salāmu, o po to tiesiog Bye. Man jau čia pradeda patikti.
Imu keisti Eurus į Dirhamyus, maloniai aptarnauja mergina indopakistanietišku akcentu, sako, atgal galėsiu išsikeisti be komisijos, pažiūriu į čekį o ten kursas toks šiaip sau ir commission 15 plius net fee 20 dirhamų, nu čia beveik tas pats kas litais. Toliau su minia į taksus. Ten įsėdimas 25 tie patys dirhamai, tada viešbuty 20 % tax, pradžia visai nebloga.
Iki ryt!
Komentarai
Rašyti komentarą